теннис

tenisas statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Dviejų (1×1) arba keturių (2×2) žaidėjų sportinis žaidimas su kamuoliuku 23,77 m ilgio ir 8,23 m pločio (vienetų), 10,97 m pločio (dvejetų) aikštėje. Aikštė tinklu padalyta pusiau. Tikslas – rakete taip numušti kamuoliuką per 91,4 cm (per vidurį) aukščio tinklą į varžovo aikštelę, kad varžovas neįstengtų jo grąžinti į žaidimą. Spėjama, kad panašūs į tenisą žaidimai buvo žaidžiami Egipte ir Persijoje jau apie 500 m. pr. Kr. Yra žinoma, kad žaidimą, panašų į tenisą, vienuoliai žaidė jau XIII a. XIV–XV a. Italijoje buvo žaidžiamas žaidimas „Pallone“, o Prancūzijoje „Jeu de paume“, kur kamuoliukas buvo smūgiuojamas per ištemptą virvę pirma delnu, paskui medine mentele. 1874 m. V. Vingfildas (Walter Clopton Wingfield) patentavęs naujo žaidimo „Sferistika“ taisykles, laikomas teniso išradėju. Istorijos raidoje išsirutuliojo 3 teniso rūšys: ↑karališkasis (kiemo), lauko (tiesiog – tenisas) ir ↑stalo. Dabartinis tenisas yra karališkojo atmaina. Nuo 1875 m. imtas vadinti lawn-tennis (lauko tenisas). Pirmosios teniso varžybos vyko 1877 m. Vimbldone (Anglija). Olimpinių žaidynių programoje tenisas buvo 1896–1926 m., o nuo 1988 m. vėl įtrauktas. Lietuvoje pradėtas žaisti 1919 m. kilmė angl. atitikmenys: angl. lawn-tennis vok. Tennis, n; Tennisspiel, n rus. теннис